BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jei buvai neteisingai gydomas

Čia teisingiau skambėtų, “jei buvai gydomas”. Ta prasme, jei buvai gydomas, kada visai to nereikėjo, kad tave užčiaupti, ar atsikratyti. O gal tavim netikėjo arba esi koks nors nestandartinis žmogus, nuo ko nieks nepagydys ir tokios ligos net nėra. Kaip, kad Hitleris pvz. Jo vienintelė problema, gal ir ne problema net, kad buvo nervuotas, paprastai kalbant. O jei ne paprastai - neurotikas. Bet kas galėjo jį nuo to pagydyti? Retorinis klausimas. Čia tas pats, kas ir su stresu. Jei nepanaikintas streso sukėlėjas ar šaltinis, sukeliantis stresą, tai ir stresas nedings. Reiks vaistų, kas be ko. Tik tokių antisresoidų nėra lyg. Yra raminamieji ar kitoks koks “š”, neigiamai veikiantis - psichiatrijos vargas ar nelaimė. Tad, manau, apie ligas užteks. Dabar apie tai, jei buvai maitinamas vaistais, tada kai tau jų nereikėjo:

Visų pirma iki šios tiesos pripažinimo ar atradimo gali būti, kad bus nueitas ilgas kelias ir ne visi iki to nukeliaus. Vien, kad atskirti sveiką, t.y. gydytą neteisingai, nuo gydyto teisingai, yra gan sudėtinga. Kur yra ta riba, kada žmogų galima vadinti bepročiu? Manau, kad tai akivaizdu, kada pasikalbi su žmogumi daugiau. Bet vėlgi ne visiems, ne visada. Ir kas tai gali vertinti? Pvz.: aš skiriu. Nes mačiau daug bepročių. Kalbėjausi su jais ir galiu įvertinti tam tikras būdingas savybes. Nors jau ne mano kompetencija jiems skirti gydymą. Aš ne specialistė šios sferos. Todėl prieš darydami tokią išvadą, kad buvote gydyti neteisingai, gerai pagalvokite. Kaip ir diskriminuodami kokį nors žmogų už tai, kad buvo gydytas.

Taigi. Jei tikrai esate tikri tuo, kad su jūsų smegenine viskas gerai, o jei ir kas negerai, tai ne smegeninė kalta. Mano patarimai ką daryti:

Reikia, kad organizmas išsivalytų nuo vaistų. Tai gan ilgas ir nuobodus procesas. Be to, būsite pasmerktas kiekvieno psichiatro, kuriam būdinga profesinės klaidos, kad nevartojate vaistų. Ir ne tik psichiatrai smerks, bet ir aplinka. Visi, kurie žinos apie jūsų gydymo faktą. Nes aplinkai - psichiatras visada teisus! Kadangi psichiatrija yra didysis pasaulio siaubas. Visada atsiminkite, kad gerti ar ne vaistus, yra jūsų asmeninis reikalas. Niekas negali jus priversti, jei jau esate namuose, ne psichiatrinėje. Ir dar atminkite, kad kai ką, vis tik, jūs žinote geriau, kad ir už viso pasaulio psichiatrus, ir jus supančią, neigiamai veikiančią, aplinką.

Kai kada vien laiko nepakaks. Yra saviįtaiga bei neigiama įtaka iš aplinkos. Jei yra kas jus neigiamai paveikė ar veikia, tai kol yra jūsų problemų priežastys neišpręstos, savęs galutinai pagydyti neišeis. Deja. Kaip pavzydį galiu paimti obsesiją. Tai gal kam bus naujas terminas. Tik apie jį daug nėra ką rašyti. Be to, ne aš jį išradau. Prasmė bus aiški, manau, visiems nuo angliško žodžio obsesion prasmės - apsėdimas. Čia kalba eina ne apie velnią ar raganas. Ir ne apie jokią pasaulio mistiką. O apie tai, kada kas nors ką nors pasako, ar kas paveikia taip, kad negali nustoti. Ką nors daręs. Pvz.: yra tam tikri judesiai, būdingi nenormaliems žmonėms, t.y. gydytiems, kurie išduoda tą faktą (kad buvai gydytas). Tų judesių visa esmė ta ir yra, kad kiti matytų. Ir atitinkamai elgtūsi. Kartais gerai, kartais ne. Gerai, aišku, tada, kada turi reikalo su tikrai nesveiku. Bet kiek pastebėjau, obsesija būdinga daugiau sveikiems. Bet deja, supranta, ir gan nesunkiai, praktiškai visi, kurie tik pastebi. T.y. kurie pastebi, kad darai kažką tokio, kas vadinama obsesija, palaiko tave nenormaliu. Visa esmė kam visa tai. Deja, bet kaip spręsti šią problemą aš nežinau ir vargu ar tai sprendžiama. Tas pats kaip, kad bandyti nuslėpti faktą, jog sėdėjai kalėjime, ieškant darbo. Kartais gali ir pasisekti, bet vis tiek darbdaviai apie tai sužinos. Kaip nors, kada nors. O gal ir ne… Belieka tik tikėtis. Tokia tad esminė psichiatrijos profesinių klaidų žala pacientui. Kad apie tai žino kiti, kurie niekada nesupras. Net neklaus kodėl. Nieko neklaus, tik elgsis atitinkamai. Tas pats su iškreivotu raštu, kuris prieš gydymą buvo geras. Apie tai, kad raštas buvo kitoks, žinai tik tu. Nors šiaip ne tik tu, bet taip atrodo, kad niekam jau neberūpi, koks buvo tavo raštas. Net ir tie, kurie dar matė gerą raštą irgi diskriminuos. Čia jau panašu, kaip įkliūti į spastus, kurie sužaloja ar ranką, ar koją. Esi luošas ir tiek.

Tad linkiu nelikti “luošais” visam gyvenimui ir pasveikti kuo greičiau, kada tik suprantate, kad ir nesirgote, kas ir yra visa esmė - suprasti pačiam, jei tai įmanoma.

Mano mintis:

Kiekvienas durnelis
Turi sveiko proto.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą